Žaidimas: Nuostabioji Monroe

Gerą rytą, bičiuliai :) 

Nors kiek vėluojant, šiandien norime jums pristatyti žaidimą "Nuostabioji Monroe". Trijose žaidimų automatų kategorijose rasime įvairias legendinės Marilyn Monroe dėvėtas aprangas. Skirtingų jos derinių detalės yra išmėtytos po skirtingas laimėjimų grupes, tada gana sudėtinga tinkamai jas pristatyti. Bet kuriuo atveju, mūsų Liamba sudėliojo būtent tokius derinius, kokius dėvėjo pati Marilyn ir pateikiame juos įrašo gale ^^

Ikoniška blondinė

Pirmojoje grupėje dovanų pagrindinis prizas yra suknelė, kurią Marilyn dėvi atlikdama "Diamonds are a Girl's Best Friends" filme "Džentelmenai renkasi blondines" (1953).

Turbūt užtenka paklausyti vien šios dainos, jog suprastum, kad šiais laikais toks filmas sukeltų masinius feminisčių protestus kur tik pasisuksi :D

Tačiau žinant bent dalį pačios Marilyn gyvenimo istorijos, man šis jos vaidmuo vienas iš tų skaudžiųjų. Pasakojantis apie laikus, kai mergina negalėjo būti savimi, jei norėjo patikti vyrui. Turėjo varžyti savo intelektą, kūrybiškumą ir atitikti eilių eiles kvailų įsivaizdavimų kaip turi atrodyti moteris ir kokia ji turi būti, jei nori žengti šalia "sėkmingo džentelmeno".

Mačiau šį filmą gana seniai ir tikrai nepamenu visų jo detalių ir net viso pagrindinio siužeto, tačiau išlikęs įspūdis apie būtent tą poreikį apsimetinėti ir slėpti "nepatogią" savęs dalį išliko labai stiprus.

Tad vis tiek manau, kad tai tinkama proga atšvęsti laikus, kai vis dažniau galime būti savimi ir vis tiek būti mylimomis. Nes šiais laikais protingų ir sveiką požiūrį į merginas turinčių vaikinų tikrai apstu :) 

Viskas apie Marilyn

Antrojoje dovanų grupėje pagrindinis prizas yra absoliučiai legendinė, ikoniška ir visaip kaip pop kultūroje puikiausiai atpažįstama Marilyn apranga. Turbūt daugelis ir įsivaizduoja būtent šią aprangą, kai išgirsta Marilyn Monroe vardą. Bet kiek iš jūsų tikrai žinojote, jog ji yra iš 1955 m. filmo "Septintųjų metų niežulys"?

Iš esmės visus filmus, kuriuos esu mačiusi su M. Monroe peržiūrėjau vienu laikotarpiu, kai man parūpo išsiaiškinti kokie tai buvo vaidmenys ir kodėl ji tapo tokia absoliučia ikona. Ir ypač rūpėjo šio derinio bei šios pozos istorija. Tad "Septintųjų metų niežulį" žiūrėjau su labai dideliu nekantrumu. Ir tai buvo labiausiai iš visų nuvylęs jos filmas. Gerai. Ne jos filmas. O filmas, kuriame ji suvaidino. Nes visas filmo siužetas atrodo kaip kokio nesubrendusio 14-mečio bernioko fantazija >.<

Ir šioje vietoje vėl tenka dėkoti visoms protėvių dvasioms, jog leido man gimti laikais, kai protinga, apsiskaičiusi, turtingą dvasinį pasaulį turinti moteris neturi vaidinti tuštutės, kvailutės, bevardės (!, taip filme Monroe herojė net neturi vardo) žioplutės, kad galėtų uždirbti ir gyventi savarankiškai. Galbūt skambu kaip pikta burbeklė, tačiau žiūrint tuos filmus ir suvokiant, jog būtent tokie vaidmenys padarė Marilyn legenda tikrai užgriūva sunkios emocijos ir daugybė klausimų "kodėl?".

Vienintelė

Trečiosios dovanų grupės pagrindinis prizas vėlgi yra iš to paties "Džentelmenai renkasi blondines". Nepaprastai graži, elegantiška suknia, iš nepaprastai trumpos ir šiais laikais moterišką išdidumą galinčios užgauti scenos.

Ir šioje vietoje man vėl visiškai nėra noro komentuoti aprangų ir suknelių. Kai kurioms jų turiu priekaištų, kai kurios nors sukurtos prieš plius/minus 70 metų vis tiek atrodo nepaprastai elegantiškai. Ir tai pakankamas faktas, kad širdutė trumpam sustotų ir susimąstytų. Na, kaip tokio senumo rūbas gali būti puikiai naudojamas šiuolaikiniame žaidime, šiuolaikiniams deriniams kurti?

Bet išties man visas šis žaidimas ir Marilyn tema kalba apie visus iššūkius, kuriuos patiriame būdamos merginomis. Apie tobulumą ir ne. Natūralų seksualumą ir kaip tai formuoja aplinkinių nuomonę apie tave. Kokius iškelia "reikalavimus" tavo asmenybei. Ir kaip tie reikalavimai bei spaudimas atveda prie mirties perdozavus migdomųjų vaistų.

Ir šioje vietoje norisi dėti ilgą ilgą daugtaškį. Pasėdėti tyliai susikaupus. Ir tada nueiti bei apkabinti kiekvieną šeimos narį, draugę ir bičiulį, kurie niekad nereikalavo iš mūsų būti kažkuo, kurie priėmė mus ir mylėjo tokias, kokios esame. Su visais pezalais bei "blogų plaukų dienomis".

Turbūt jaučiuosi kažkaip per keistai nostalgiškai. Ir tai veikia šį įrašą labiau nei pati Marilyn. Tačiau bet kuriuo atveju giliai manau, kad rašant šį įrašą suskambėjo jo esmę geriausiai pagaunanti daina. Ir ją renkuosi kaip soundtrack'ą.

Gražaus visiems sekmadienio!

- Liamba ir Luna

Soundtrack: Freddie Mercury - The Great Pretender // I'm wearing my heart like a crown